- stumčioti
- stùmčioti, -ioįa, -iojo žr. stumdyti: 1. Ji stumčiojo dubenėlius rš. Gėlė krūpčiojo, tarytum kas ją būtų nematomai stumčiojęs Mš. 2. Įėjo visi kviečiamieji ir pati kvietėja, juos iš paskos stumčiodama K.Kors.
Dictionary of the Lithuanian Language.